Kad ir kokią stabilią padėtį jis būtų susikūręs, jis raginamas į pasaulį ir savo gyvenimą žvelgti ne kaip į vietą, kurioje „kaupiamas“ gyvenimo kapitalas, po kelių metų nuoseklaus ir stabilaus darbo duodantis deramų vaisių. Priešingai, į bet kokią stabilumo patirtį Lietuvos pilietis raginamas žvelgti kaip į antrinį dalyką, kurio patirtis jam galbūt veikiau žalinga nei naudinga. Žmogus turįs nuolat būti pasirengęs pokyčiams.