Toks čia ir pranešimas

Šlamšto gabalas Бенджамин Моро. Заместитель главы мониторинговой миссии ООН по правам человека в Украине. Плохои Украина, плохои. Блят...
Источник: https://censor.net.ua/n3154418

Gaujos, Partijos... Kuris kurį cituojam?

Mat yra didžioji grėsmė, kad politinės partijos pavirsta gaujomis. Kurios tada rūpinasi savo reikalais, aprūpina save ir kovoja su kitom gaujom.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/vytautas-landsbergis-puikiai-suprantu-tuos-kurie-nekencia-grybauskaites.d?id=81703049

ir vėl komentarai

Apie skolą visuomenei. Pradžia buvo dar su neįgaliaisiais Panevėžio ir Kėdainių cukraus fabrikuose 1997 (susigrąžinta 18+ mln. Lt. PVM). Toliau apetitai auga - 45 mln. Lt. nesumokėto PVM + 79 mln. Lt. PVM susigrąžinimas per "Spindulio" triukus. Bet tai yra smulkmė, palyginus su VST prichvatizacija ir Leo LT. Taip, žinoma, tai tik verslininkų talentas ir sėkmė, kad įmonė prichvatizuota prieš tai neperkainavus turto ir už 20% jos realios vertės (jei laikyti 2,8 mlrd.Lt fiksuotus kaip VST vertę jau po 700 mln. Lt. išsimokėjimo), ir kad ta pati paskola prichvatizavimui buvo perkabinta ant VST, o palūkanos įskaičiuotos į elektros tarifą, o tada išsiimta 700 mln.Lt. ją sumažinant, ir dar gaunant 600 mln. Lt. kompensaciją pagal sutartį dėl Leo LT išardymo. Išspausta pinigais iš mūsų visų turto - virš 1 mlrd.Lt., kuris sėkmingai panaudotas imperijai plėsti. Na, pabaiga kainavo šiek tiek nervų, bet 1 mlrd. Lt suma apčiuopiama.

vadovas, kur sugriuvus Latvijos maximai, per konferencija lauze piestuka is nervu. Ir lauze ne del to, kad maxima sugriuvo, o del to, kad ji cia dabar trukdo del "kazkokiu nesamoniu". Uzteko vieno sito ivykio suprasti, kas tas per vadovas. Tikras vadovas per sunkius laikus imonei padeda, o sitas skuduras pasirodo, tik tada kai yra kelias rozemis klotas.(ir tai beveik isitikines, ne jo darbo rezultatas)

Prasukti verslą tiekėjų apyvartinių lėšų sąskaita, neatsiskaitant beprotiškai ilgą laiką už prekes ir paslaugas.Po to sekė aferos - su invalidais, su Vakarų Skirstomųjų tinklų privatizacija ir perkainavimu bei greitu pardavimu keleriopai brangiau. Ir viską apvainikavo Leo Lt afera. Neskaitant kitų smulkių mokesčių vengimo schemų bei apgavysčių bei vergišku, skurdžiai apmokamu kasininkių darbu.Kai šitiek vergų pluša dieną naktį - gero vaovo motyvacija išlieka - už sušiktą pakalbėjimą nurauti nuo kiekvieno žioplio po keletą šimtinių jievrikų. Matyt paauksuotam grabui.

Lietuvoje jau kurį laiką vyrauja mada vadovų al a "Aš čia nieko nesuprantu, bet vadovauti moku", arba "Man nereikia specialistų, man reikia vadybininkų". Šiaip jau pakankamai prisižiūrėjom kaip visokie maksimų vadybininkai nuvadovavo puse Lietuvos skirstomųjų elektros tinklų. Jau net jiems patiems dašunta, kad čia neužtenka mokėti dešromis prekiauti. Su tokių diletantų vadovavimu greitai liksime prie žvakių.

Senos SSSR gamyklos

Autorius pamiršo ir Žalgirio staklių gamyklą su jos darbo našumu. Tai buvo pati kiečiausia tokių centrų gamykla visoje Tarybų Sąjungoje. Gamykla pagamindavo per mėnesį eksportui ... 1 (vieną) apdirbimo centrą.  Beje, pas juos atvažiuodavo vokiečiai iš Vakarų Vokietijos! Tikriausiai šiuolaikiniams vatnykams pakilo? Be reikalo džiaugiatės, bet šiek tiek galite. Vokiečiai iš tikro kartais išvažiuodavo susirūpinę, nes kartais jie pamatydavo, kad Tarybų Sąjungos priešakinės technologijos su VDR varikliais ir Japoniūkais valdikliais atsilieka mažiau nei 10 metų. Jei atsilikimas buvo didesnis, vokiečiai išvažiuodavo linksmi. Taip ir tabalavosi visa buvusios SSSR pramonė - top technologijų skirtumas 10 arba daugiau metų. Bandymas visą pramonę nukreipti, kad atsilaikyti ginklavimosi varžybose prigaminant beprotiškus primityvios ginkluotės kiekius remiantis II pasaulinio karo patirtimi baigėsi krachu. Tiesa, buvo prigaminama ir įdomių ir keistų dalykų. Kad ir lazerinis tolimatis 1983 metais primenantis savo dydžiu brolių Liumjieru cinėmatographe ir tinkamas stovėti tik prie armijos vado per vidines pakazuchas.

Žiežmarių kirčiai

   Delfi komentarai prieš mokytoją parašyti vidutiniškai su daugiau klaidų, nei mokytoją palaikantys. Visuomenėje už tikrą pinigą laikomas pinigas, Mersedesas ir apsukrumas. Praėjus kažkiek metų po mokyklos baigimo, jei nežinai, su kokiu simuliantu šnekiesi, iš karto gali suklysti. Taip jau yra, atsiranda gyvenimiška patirtis, žmogelis apsitrina ir vertinimo skalė iš 10 balų transformuojama į anksčiau minėtą. Bet kai simuliantas slepiasi po anonimiškais komentarais, arba, kaip sako Maldeikienė, po pirktiniu kostiumu, yla pradeda lysti iš maišo. Įdomu, kiek simuliantų po Maldeikienės 'siūto kostiumo' alegorijos šaus pas siuvėją. Panašu, kad šitiems šeštokams su tokia patirtimi beliks tik pirktinio kostiumo įvaizdis, kiek ateityje besumokėtų kad ir Adamkaus siuvėjui.