Ir toliau gerėja kai kurie požymiai laimėti nedidelėse dešimtmečio lažybose po patyrusio dviratininko kelionės aplink statybų aikštelę. Didelis kalnas pinigų Astrave, kaip tas vėžys, po truputi pradės skverbtis į aplinką. Laukiam daugiau naujienų. Labai nesinorėtų laimėti, nes tai reikš tik vieną - politikai yra viso labo melagiai kuriems negresia jokia atsakomybė.
Priminsiu lažybas: iki Astravo starto ponas L tampa diktatoriumi arba pakeičiamas.
https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/jav-ambasadorius-matome-kad-gali-atsilti-santykiai-su-baltarusija.d?id=83514645&com=1
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-08-01-baltarusiai-neitikino-lietuvos-premjero-kad-tikrai-statys-atomine-elektrine/48327
Ir komentarai;
Paslemekas... ""Norint prisiminti visą Astravo atsiradimo istoriją daug ieškoti nereikia. Delfi portale yra pateiktas puikus straipsnis: „Monstras šalia mūsų. Astravo AE gimimo istorija“. Jame gražiai pateikta visa elektrinės atsiradimo chronologija. Tikrai vertą jį paskaityti. O kas neturi laiko pateiksiu trumpą santrauką. Baltarusijos sprendimas statyti atominę elektrinę Astrave buvo padarytas dar 2008 m. gruodį. Būtent šį gruodį Lietuvos premjeru patapo A. Kubilius. Jeigu atsiverstumėte Astravo atominės elektrinės wikipedia puslapį, rastumėte, kad susitarimas su Rusija dėl atominės elektrinės finansavimo ir Rusijos įmonių dalyvavimo buvo pasiektas 2009 m. vasarį, o galutinė sutartis su Rostatom pasirašyta 2011 m. spalį. Tuo tarpu pagal BelaPAN (Baltarusijos naujienų agentūros) pranešimus, Astravo elektrinės aikštelės statybos pilnu tempu įsivažiavo 2012 m. birželį (2009 m. pradėti statyti namai skirti elektrinės statybininkams). Tuo tarpu Lietuvoje 2012 m. spalį įvyko referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje, kurio metu Lietuvos žmonės nepritarė naujos atominės elektrinės statyboms Lietuvoje. Sprendžiant iš kosminių vaizdų Baltarusijos atominės elektrinės statyboms mūsų referendumo rezultatai neturėjo, nes Astravo statybos darbai įsibėgėjo jau nuo 2010 m. Tuo galima paprastai įsitikinti pasinaudojant Google Earth Timelapse įrankiu. Google pateikiami vaizdai atspindi kiekvienų metų vasaros padėtį. Astravo AE statybų aikštelė | wikipedia nuotr. Vertą prisiminti ką kritiniu (kada buvo geriausios galimybės stabdyti Astravo atominės elektrinės atsiradimą) metu darė mūsų vyriausybė vadovaujama A. Kubiliaus. Apie tai 15min rasite puiku straipsnį „Tiesa ar melas?“ ----Andrius Kubilius: „Mes dėjome didžiules pastangas, kad Astravo elektrinė nebūtų statoma“. Pagal žiniasklaidos pranešimus 2009 m. birželio mėn. A. Kubilius buvo tiesiogiai Baltarusijos premjero informuotas dėl sprendimo ir rimtų ketinimų pradėti atominės elektrinės statybas Astrave. Tiesa, mūsų premjeras tuo metu nekėlė kokių būgštavimų ar kokio aliarmo dėl taip arti Vilniaus statomos elektrinės. Atvirkščiai, buvo tartasi dėl bendradarbiavimo vystant atominius projektus, bendros elektros rinkos. Lietuvos ir baltarusių premjerų susitikimai buvo ypatingai draugiški. Jų pasėkoje 2010 m. birželio 28 d. buvo pasirašytas ekonominio bendradarbiavimo komunikatas, kuriame kaip pagrindiniai numatyti energetiniai klausimai. Jame konstatuojame, kad šalys pasiruošusios bendradarbiauti branduolinės energetikos srityje." 1 Atsakyti Rytis Juknius Rytis Juknius prieš 4min. "Tą pačią vasarą Lietuvos premjeras atostogų metu važiavo pro statomos Baltarusijos elektrinės vietą ir iš oficialių pareiškimų, nors ir matydamas pradėtus statybų darbus, abejojo, kad visgi bus pastatyta Astravo elektrinė. Taigi, gal dėl to Lietuvos institucijos nieko rimto nenuveikė stabdydamos Astravo atominės elektrinės statytojus. Bet tikrai „pasireiškė“ stabdydamos Baltarusijos aktyvistus kovojančius prieš Astravo atominę elektrinę prie Lietuvos sienos ir įtraukiant juos į ES šalims pavojingų asmenų sąrašus. Apie delfi pateikiamas straipsnis „Baltarusių aktyvistai ketina skųsti sprendimą neįleisti jų į Lietuvą“. Tai įvyko prieš referendumą. O kas nutiko po referendumo? Šalies viduje turbūt geriausiai politikų reakciją perteikė prezidentė. Sekančią dieną po referendumo ji pareiškė, kad „atominės elektrinės nauda abejoja mažiau nei trečdalis visų rinkėjų“, kada 2/3 balsavusių referendume pasisakė prieš. Sunku būtų įsivaizduoti tokį pareiškimą Didžiosios Britanijos premjero po lygiai tokio pačio patariamo ir politikus nustebinusio Brex’ito referendumo rezultato, kuriame ES narystės pranašumais toje šalyje „suabejojo“ lygiai tas pats trečdalis visų rinkėjų. Kadangi 2012 m. surengtas referendumas dominuojančiame naratyve yra pastatomas kaip pagrindinė Astravo atsiradimo priežastis, svarbu išsiaiškinti, o kas gi šio pasėkoje visgi įvyko." Rodyti daugiau
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/andrius-kubilius-ar-gali-astravo-ae-bankrutuoti.d?id=83518489&com=1
