Quo vadis , ministre?
http://www.lrytas.lt/?id=12929450271292280105&view=6
Ar tas ar kitas ministras, jokio skirtumo - politrukų traukinukas su garvežiu ir tuščiais vagonais,konvejeris. Nuo šeimos viskas prasideda, ten vaikai pasigauna ar dirbti ar eiti į gyvenimą lošti feisbuko pokeri. (Gyvenimo kokybė neproklauso nuo mokslo, mokslas proto neprideda. Tai yra labai senos aksiomos. Turėjau garbės stebėti smetansko profesoriaus egzaminus. Studentai nešdavosi viską- knygas, konspektus, galėjai ir enciklopedijas atsivilkti. Jam nerūpėjo, kas kiek atsimena, jam rūpėjo išsiaiškinti, ar studentas nėra durnas, t. y. negabus, ir tokį jis brukdavo iš egzamino.) Jei šemoje jokios motyvacijos nebeliko ir ariama be šviesos tunelio gale praėdimui, viskas persiduoda vaikams. Man šitas testavimas kelia šiokių tokių įtarimų-dar negirdėjau kad vaikai iš Lietuvos turėtų problemų su matematika tiek JAV tiek GB. Beje, kai aš mokiausi, šešios pamokos man jau būdavo peilis. Dabar maniškis pareina po septynių pamokų šeštą ir dar po sportų, muzikų (tik nereikia lialia, kad pats kaltas, mokykloje pamoka yra rėžimas o ne mokslas, vaikams reikia to kas jiems patinka). Pradinėse reiktų sugrąžinti pažymius. Penkiamečiai jau moka skaičiuoti iki 10, o tarp ABC slepiasi didžiulės prarajos. Lažas mokymo procese irgi nereikalingas- kažkokios mechaninio lygio sistemos matematikoje - užduodamos eilės pasikartojančių ir nieko nebemokančių ir dėmesį žudančių veiksmų, kurių net uždaviniais negalima vadinti. Tokie procesai reikalingi pradinėse, kur žmogutis privalo išmokti laikyti instrumentą ir juo rašyti. Beje, garvežio mašinistas iki šiol deklaruoja, kad geri bėgiai yra tik labai brangūs bėgiai, ir už juos gali mokėti ne kiekvienas?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą