Manipuliacijos

Manipuliacija – tai dvejopas, kompozicinis; vikrus, tvirtas; daugiareikšmis, dviprasmiškas; subalansuotas žmogaus psichikos paveikimo metodas, kurio tikslas pastatyti kitą į nepatogią padėtį, verčiant jį pasirinkti tarp dviejų alternatyvų (blogos ir geros, geros ir dar geresnės, blogos ir dar blogesnės, geros ir neutralios, blogos ir neutralios). Siekiama mūsų žodžiais ir veiksmais priversti kitą žmogų padaryti tai, ko norime.
Psichologinę manipuliaciją naudoja politikai, ideologai; diskusijų, polemikų, derybų metu ir pan. Kasdieniame gyvenime manipuliacija tampa švelnia savisaugos forma, saugančia nuo vadovų lazdos perlenkimų, prasto kolegų charakterio, nedraugiškų aplinkinių replikų.
Manipuliatoriai paprastai laimi ne jėga, bet gudrumu ir ištverme. Štai kelios dažniausiai sutinkamos manipuliacinės gudrybės:
1. Oponento suerzinimas. Kaltinimais, priekaištais arba pašaipomis stengiamasi išvesti oponentą iš pusiausvyros, kol oponentas susierzins ir pareikš neapgalvotą, nenaudingą sau repliką. Labai dažnai manipuliuodami žmonės naudoja „žnybius“, siekdami paveikti jautrią kito asmens vietą.
2. Nesuprantamų žodžių ir terminų naudojimas. Taip stengiamasi sudaryti aukšto lygio profesionalumo įspūdį arba „pridėti“ problemai rimtumo. Sudėtingų terminų naudojimas gali sukelti oponento susierzinimą bei gynybinę arba atsitraukimo reakciją. Manipuliacija suveikia, jei oponentas nepasitikslina neaiškių terminų ir priima sakomus argumentus.
3. Nuoroda į „aukščiau stovinčius“ arba autoritetus. Išsakoma mintis, kad jei oponentas ir toliau nenusileis ginče, tai gali nepatikti „aukščiau stovintiems“, o jų geriau nejaudinti. „Ar Jūs suprantate, kieno interesus pažeisite, jei nesutiksite su šiomis išvadomis?“
4. „Tai banalu!“ Pareiškimais „tai banalu“, „visa tai nesąmonės“, „tai savaime suprantama“ išsakomas niekuo nepagrįstas vertinimas. Tokiais pareiškimais oponentas provokuojamas aiškintis ir įrodinėti, kad yra ne taip.
5. Nepasakymas iki galo su užuomina į ypatingus motyvus. Šios gudrybės tikslas – nepasakyti kažko iki galo ir sudaryti daugiaprasmį įspūdį, kad galima būtų pasakyti daugiau, bet „Jūs gi suprantate“.
6. Netikra gėda. Neteisingi teiginiai gali būti pateikiami tokia forma, kad juos belieka priimti, pvz., „Kaip Jūs ir žinote..“, „Visi mes žinome, kad…“. Neretai būna gėda prisipažinti, kad nežinai. Dauguma žmonių, prieš kuriuos naudojama ši gudrybė, linkteli galva arba bent jau apsimeta, kad tikrai žino apie ką kalbama, nors teiginys gali būti klaidingas.Ypač nemalonu išgirsti „Kaip, Jūs nežinote?“. Tokiameklausime skamba priekaištas: „Apie ką tuomet su Jumis iš viso kalbėti?“
7. Aš Jums atvirai sakau. Šioje gudrybėje akcentuojamas pranešimo patikimumas ir pranešėjo atvirumas. Pvz., „Aš Jums atvirai (tiesiai) sakau,…“. Taip sukuriamas įspūdis, kad viskas, kas buvo sakoma anksčiau, nebuvo pasakoma atvirai, tiesiai ar iki galo. Tokios gudrybės padeda atkreipti dėmesį į tai, kas bus pasakyta ir kartu skatina partnerį atsakyti lygiai taip pat atvirai, tiesiai ir sąžiningai.
8. Tai tik teorija, o praktikoje kitaip. Tai pareiškimas, kad viskas, ką sako oponentas, teisinga teoriškai, tačiau netinka praktikoje. Tokia gudrybė verčia oponentą įrodinėti savo teisybę ir diskusija gali nukrypti į puolimus ir kaltinimus.
9. Fakto (argumento) prilyginimas asmeninei nuomonei. Šia gudrybe siekiama oponento argumentus prilyginti asmeninei oponento nuomonei, kuri, kaip ir bet kurio žmogaus nuomonė, gali būti klaidinga. „Visa tai tik Jūsų nuomonė“- tokie pareiškimai skatina gintis ir prieštarauti, apginti savo nuomonę. Jei oponentas stengiasi apginti savo argumentus, jis nukrypsta nuo svarstomos temos ir manipuliatorius pasiekia savo tikslą.
10. Argumentų iškreipimas. Oponento argumentai iškreipiami ir pateikiami kaip keisti, pvz., „Jūsų kolega mums sakė….“. Tokie žodžiai verčia į juos sureaguoti. Jie paprastai sukuria nekonstruktyvų nusiteikimą ir gynybinę reakciją.

Skirtumai ir panašumai tarp manipuliacijos bei psichologinio spaudimo

Taigi išryškėja toks dalykas, kad sąvokos „manipuliacija“ bei „psichologinis spaudimas“ daug kur persidengia ir didelio skirtumo tarp jų nesimato. Visgi galima pamėginti išskirti tam tikrus
ryškesnius psichologinio spaudimo ir manipuliacijos elementus.
Psichologinis spaudimas.
Būdai Veiksmai Žodžiai Padėtis
Solidus Jėga Įsakmūs Pastovumas
Įtaigus Intensyvumas Įtikinantys Stabilumas

Manipuliacija.
Būdai Veiksmai Žodžiai Padėtis
Dvejopas Vikrumas Dvireikšmiškumas Pusiausvyra
Kompozicinis Tvirtumas Daugiaprasmiškumas Subalansuotumas

Dar minint skirtumus, galima pasakyti, kad psichologinis spaudimas gali būti daromas ir pačiam žmogui to nesuvokiant, nesąmoningai, kai tuo tarpu manipuliuodamas žmogus jau puikiai suvokia, ką daro, ir sistemingai siekia savo tikslo.

Literatūra

1. Aleksandravičienė I., Manipuliacijos, http://www.karjeroscentras.lt/lt.php (2006 m. kovas 5 d.).
2. Дерюгин В. И., Система методов психологического воздействия, http://psychology.net.ru/articles/content/1105305530.html (2006 m. kovas 4 d.).
3. УФАЕВ K., Психологическое давление в повседневной жизни, http://psy.piter.com/library/?tp=1&rd=5&l=617 (2006 m. kovas